disruption [dɪsˈrʌpʃn] n үзу, бөлу, килігу (әрекеті), үзіліс, бөгеліс ¨We aim to help you move house with minimum disruption to yourself. – Мазаң(ыз)ды барынша алмай-ақ үйің(із)ді көшіруге жәрдемдеспекпіз. ¨disruptions to rail services – темір жол қызметіндегі бөгелістер ¨The strike caused serious disruptions. – Ереуіл елеулі бөгелістер тудырды.