unjustifiably [ˌʌnˌdʒʌstɪˈfaɪəbli; ˌʌnˈdʒʌstɪfaɪəbli] adv [қ-з: unjustifiable] ♦He felt he had been unjustifiably dismissed from his job. – Ол өзін жұмыстан себепсіз/ себептен-себепсіз шығарды деп ойлады.

m 7 419
a 20 220